- palaimė
- paláimė sf. (1); SE224 žr. palaima 3: Palaimę gausim veikiai Mž396. Toks turės visur palaimę KN22. Liepia jam leistis Mezopotamijon ..., žyčydamas jam palaimės kelionei Ch1Moz20,7(turinys).
◊ ant paláimės pasitikint laimingu atsitiktinumu: Leidžiuosi ant laimės, ant palaimės SD108.
Dictionary of the Lithuanian Language.